vadaloti

vàdaloti, -oja, -ojo tr. RŽ, FrnW, vãdaloti J, Š, NdŽ, Kv, Lkv, vadalóti, -ója, -ójo NdŽ šnek. 1. G119, DŽ, NdŽ, Skd, Yl, Žr, Pln, Grg, End, Kv nerūpestingai mėtyti, vartalioti: Vàdalojai kepurę paloviais, o daba dėsi ant galvos Slnt. Vàdalok tus drabužius pasieniais, a gembės nematai! Vvr. | Skiltys uolos, kurios regiamai yra buvusios po jūrą vadalojamos, nu smilčių nudilusios S.Dauk. | refl. NdŽ, Užv, Rt, Als, Šll, Kl: Po kojų vàdalojas Slnt. Neturėsu nė kur dėti, vàdalosias čia ans mun Všv. Visi padargai sudaužyti krūvomis vadalojas po sodybą rš. Čia plunksnelė, Prane, čia plaukelis vadalojas S.Čiurl. | prk.: Da kitas rublis vàdalojas, ir užtenka Vkš. ║ ridenti: Vyriškiejai vieni naktį ir dieną girėse su meškoms ir vilkais grūmėsi, kiti ąžuolines trinkas vadalojo S.Dauk. 2. Mžk, Vkš iš lėto kramtyti, vatuloti: Must prastus dantis beturi, ka vieną kąsnį tiek ilgai po burną vàdaloji Vvr. | refl.: Ta meisa tokia kieta, vàdalojas po burną, negaliu sukramtyti Vkš. 3. NdŽ, Akm nevalyvai nešioti, dėvėti: Gerųjų drobužių nevãdalok po trobą Rdn. Vàdaloji teip [drabužius] šen ten, ka negali niekur nueiti Trk. Tų sermėgų numinių kartais dar tebvàdalo[ja] iš senų laikų Žr. I vàdalo[ja] gerus batus KlvrŽ. 4. Plng prk. nepadoriai elgtis, valkioti, tąsyti: Vienas vàdalo[ja], kitas vàdalo[ja] – nepadoru Trk. 5. refl. Skd, Vkš tabaluoti, maskatuoti: Kas pri subinės tau vàdalojas? DūnŽ. O kaip anam (kumeliukui) uodega vàdalojas, ta toks senis [arklys] atrodo Yl. Ketvirtam, kaltūnais aptekusiam, greit einant, kaltūnas ant galvos it virvagaliai vadalojos M.Valanč. ║ būti nepavaldomam: Vàdalojas rankelė: sutruškino avarijo[je], i netaisos Krš. ^ Kas tatai Dievas įtaisė boboms liežuvį vàdaloties Krš. 6. refl. JI185, BŽ28, DŽ, NdŽ, KŽ, Tl, Žd, Kl prk. dykinėti valkiotis, šlaistytis, trainiotis: Ana vàdalotis nori po karčemas J. Niekur nedirba, vàdalojas, i viskas Trk. Ko čia vadalojys be darbo?! Nv. Kur vàdalojais, ten i sprok (valgyk)! DūnŽ. Neliuob, kad anie keiktumias, bartumias a naktims vàdalotumias LKT87(Žr). Tas liuob vàdalosis kame noriantais, o motina krioks i krioks par naktis Dr. I vàdalojas po kampus kaip vadala End. Vadala visur vàdalojas, visims ana apkyrsta, visi nu anos kratos Pln. Vàdaloties jauni mėgsta, visokias biznes varo Krš. Aną jau norėjo vis tiek paimti į karūmenę, kad ans ten nebvàdalotumias Als. Ans būtų vėlek vãdalojęsies Vkš. | Žiurkės daugiau vàdalosias pri numų Yl. Vilkai vàdalojas kiauras naktis apei trobas Všv. 7. refl. sunkiai, vargingai eiti, vykti, slankioti: Į Sedą kur mes ten vàdalosiamos, mums nebuvo čėso, mums mama neleido Sd. Je, vàdalokias, tabaluok, da paklysu Vž. Tiek tolie vàdaloties, o čia keli žingsniai Trk. Ką ten po bažnyčias vãdalosuos, paslankos neturu Trš. ║ Žeml, Plt dar būti gyvam, gyvuoti: Jei nemiršti, reik vàdaloties Žr. Pasitaisiau trobalę i tebgyvenu, tebsivãdaloju Sd. Aš vis vàdalojaus ten pas aną Yl. Bronė Sedo[je] vàdalojos kažkame KlvrŽ. Ciocė vàdalojas, musi dar eina į darbą Trk. Senims nėkame nebė[ra] gerai: numirti negalì i vàdalojys Skd. Vàdalojys žmogus kaip po vandenį obulas įmestas Lpl. 8. refl. NdŽ, Skd, Sd, Vkš, Plt, Kv nereikalingam painiotis, maišytis: Kitą kartą senų senovė[je] senus žmonis vežė į mišką paklaidinti, kad nevàdalotumias (ps.) LKT71(KlvrŽ). Ta vàdalosias po akių, o ta tylės Trk. Kaip erkė vàdalojys po kojų Vvr. ║ pasireikšti atklydus: Tas gripas bjaurybė visur vàdalojas End. \ vadaloti; apvadaloti; atsivadaloti; išvadaloti; nuvadaloti; pavadaloti; parsivadaloti; suvadaloti